Mane pažadino šviesūs saulės spindulėliai ir garsi muzika Emilės kambaryje. Pasirąžiau, ir išlipau iš lovos. Nuėjau į dušą ir šiek tiek apsiprausiau. Apsivilkau paprasta suknele. Pasišukavau. Nuėjau pas Emilę.
- Labas rytas,- nusižiovavau atsisėdusi prie jos ant lovos. Ji atsisuko ir išsišiepė.
- Labas, labas, miegale.
Nusijuokiau.
- Gali pritildyt? - parodžiau į kompiuterį, kur jos dievas Harry Styles dainavo dainą "Isn't she lovely".
- Bet ..
- Greičiau tik,- nusijuokiau, o ji, kažką burbėdama pritildė.
- Tai kaip miegojai? - paklausiau.
- Gerai.. - nusišypsojo. - O tu?
- Puikiai.
- Gal einam į miestą? Nesinori tokią gražią dieną būti namie,- parodžiau į langą, už kurio švietė skaisti saulė, ir pūtė švelnus pavasario vėjas.
- Puiki idėja! - pašoko ji, išjungė kompiuterį ir nubėgo užsidėti batelių. Nusišypsojau pati sau, ir nuėjau paskui ją. Apsiaviau basutes, ir mes išėjome. Buvo gera vaikščioti po parką, kur žaliuoja žolė ir žydi gražios gėlės. Bet staiga Emilė sustojo, ir pradėjo žiūrėti tik į vieną tašką.
- Kas nutiko? - susirūpinau. Ji bedė pirštu į vieną suoliuką. Ten sedėjo.. Taylor Swift?! Labai apsidžiaugiau.
- Palauk manęs čia,- vos tvardžiau balsą. Ji virė iš pykčio. Na, juk ji jos nekenčia. Sukikenau, ir patraukiau link to suoliuko.
- Labas,- prisėdau šalia. Stengiausi elgtis paprastai. Mačiau, kad ji liūdi. - Gal kas nutiko?
Ji atsisuko. Tada vėl nudelbė akis į žemę.
- Tiesą sakant.. nežinau, ar gerai padarysiu, tau papasakodama,- pagaliau ji prabilo.
- Nebijok, niekam nesakysiu. - bandžiau ją paguosti.
- Na, tu žinai kas aš esu? - ji atsuko savo veidą. Mačiau, kaip iš jos akių nuriedėjo ašara.
- Žinau,- linktelėjau. - Visi tave žino.
- Visi manęs taip nekenčia.. - pratrūko ji.
- Kas atsitiko? - susiraukiau.
- Viskas dėl to, kad susitikinėjau su Hariu.. Na, tu žinai grupę One Direction? - ji vėl atsisuko.
- Mano draugė fanė.
- Tai va.. Supranti, viskas ne taip, kaip parašyta spaudoje. Visi mano, kad aš tiesiog žiurkė, be širdies ir be jausmų. Kuri rašo dainas savo buvusiems, lyg neturėdama ką veikti. Kuri skaudina kiekvieną pasitaikiusį. Bet taip nėra. Tiesiog manęs niekas nemyli. Aš maniau, kad Haris mane mylėjo, mane suprato. Bet.. taip nebuvo. O mano daina nebuvo skirta jam.. nė viena daina nebuvo skirta mano vaikinams.. tiesiog.. savo dainose pasakoju apie skaudžią meilės patirtį. Visos One Direction fanės nieko man nesakė, prieš tai, po kol pradėjau susitikinėti su jų dievu. Bet.. kai pasirodė, kad jis manęs nemyli, aš kuo greičiau stengiausi pabėgti nuo jo, kad manęs vėl neįskaudintų. Žinoma, įskaudino.. Tai ir žiauriausia.. niekas manęs iš tiesų nemylėjo, nemyli ir nemylės. - jai iš po akių kaip pašėlusios riedėjo ašaros. - Tikriausiai tai atrodo kvaila, tiesa? Sėdžiu su nepažįstama mergina, ir verkiu jai ant peties, nors jai visiškai neįdomu. Bet aš neturiu kam kitam išsipasakoti.. muzika buvo visas mano gyvenimas, ir dabar net mano fanai nuo manęs nusisukinėja..
Įsidrąsinau ją apkabinti.
- Viskas bus gerai.. žinau, kad tu manęs visiškai nepažįsti, bet.. štai, imk, tai mano numeris. Gali skambinti, aš tau visada padėsiu.
- Gal tu tapsi mano drauge.. - šyptelėjo ji. - Tikra drauge,- pabrėžė žodį tikra.
Nusišypsojau, ir pakilau nuo suoliuko. Žinojau, kad dabar parašo prašyti būtų, ir bus nei šis nei tas. Nuėjau atgal pas Emilę, ji tiesiog žiūrėjo į Taylor.
- Kas ten buvo? - susiraukė pamačiusi mane.
- Tau neverta jos niekinti ir gniuždyti. Ji ir taip jau sugniuždyta,- pasakiau, ir patraukiau link namų. Emilė tiesiog stovėjo vietoje.
- Taigi, tu tikėsi pasipūtusia žvaigžde, kurios net nepažįsti, o ne manimi, savo geriausia drauge, kurią pažįsti nuo mažens? - sušuko. Atsisukau. Taip, buvo be galo sunku palikti draugę. Geriausią draugę. Apsisukau, ir nuėjau pas ją.
- Ach Emile.. viskas labai sunku,- apkabinau ją. Ji priėmė mano apsikabinimą.
- Suprantu. Tu turi teisę tikėti tuo, kuo nori tikėti. - ji atsitraukė ir nusišypsojo. Aš taip pat. Mes abi, besikalbėdamos nuėjome namo.
Štai kokia turi būti geriausia draugė. Ta kuri supranta, bet ir pavydi. Tikra draugė. Emilė Fobnes.
----
----
Patiko? :) Labai stengiausi, tikiuosi, kad patiko.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą