Istorija nutraukiama.

Šiuo metu rašoma kita istorija, pavadinimu "Amžinai kartu...".

Šitai isto minčių nebėra, atleiskit. 

Naujos isto (kuri, beje, kol kas nėra pradėta rašyti) linkas:

http://amzinaikartu1d.blogspot.com/

3 dalis

O dievuliau mielas... Demi ir Niall pora.

DEAD.

Nusivyliau. 

Mane pažadino skambutis. Kodėl būtent ryte man arba skambina, arba prikelia prakeiktas žadintuvas? Burbėdama paėmiau telefoną. Prasibudinau pamačiusi nepažįstamą numerį žybsintį ekrane. Tai galėjo būti Liam, arba Taylor. Nežinau kodėl, bet Liam skambučio laukiau labiau. Gal dėl to, kad man nereikės kažko guosti. Atsiliepiau. 

- Klausau?

- Čia Ella? - prabilo vyriškas balsas. Tai Liam. Nežinau kodėl, bet nusišypsojau, ir jis mano šypseną paslaptingai pajautė.

- Taip, tai aš. 

- Gal nori susitikti? - girdėjau kaip kažkas kitoje sušvilpė. - Užtilk,- tyliai pasakė Liam.

Nusijuokiau. 

- Gerai.

Jis kažką sumurmėjo, ir padėjo ragelį. 

Apsirengiau ir šiek tiek susišukavau. Nusišypsojau sau veidrodyje, ir išėjau iš namų. Eidama paskambinau Emilei, ir pasakiau, kad manęs nėra, o po to ir Liam'ui, nes visgi tikslios susitikimo vietos nežinojau. Ėjau link parko, kuriame buvau vakar. Girdėjau maždaug dešimties merginų, ir dviejų vaikinų balsus. Stabtelėjau, bet ėjau toliau. Ėjau būtent link balsų. Ten stovėjo.. Ten stovėjo Liam ir kažkoks kitas vaikinas, blondinas. O prie jų apspitusios ratu maždaug keturiolika merginų. Priėjau prie Liam. Visos merginos į mane labai kreivai pažiūrėjo. Liam atsisuko.

- O, sveika,- labai nustebau, kai jis apkabino mane. 

- Na, labas,- kiek sutrikusi pasakiau. 

- Ar ji tavo mergina? O kaip Danielle? Ką šita kalė čia veikia? Kas ji tokia? - pasipylė tų merginų klausimai. Mh, gerai, kokia dar Danielle? Ir išvis, kas šios merginos?

- Ne, ji ne mano mergina,- nusijuokė jis. - Su Dani viskas gerai,- taip pat nusijuokė. Bet kai mane pavadino kale, jis surimtėjo.

- Nieks mano draugų taip nevadins,- pasakė. - Kaip jau minėjau, ji yra mano draugė. 

- Tai mergina? - paklausė kažkuri. 

- Draugė nereiškia mergina. Draugė yra draugė. 

- Gerai, vaikučiai,  nieko nesusigaudau,- žiūrėjau tai į vieną, tai į kitą panelę.

Liam prisitraukė mane arčiau ir sušnibždėjo į ausį:

- Čia fanės.

Aš nesusivaldžiau ir nusijuokiau. Jėėz, kas man darosi? :D. Visi į mane kreivai pažiūrėjo. 

- Sorrii,- dar vis kikenau. 

- 

2 dalis

- I don't know about you, but I'm feeling 22..Everything will be alright.. If you keep me next to you. You don't know about me, but I bet you want too. Everything will be alright, if we just keep dancing like we.. 22...22... - dainavo mano žadintuvas. Tinigiai paspaudžiau išjungimo mygtuką. Išsiropščiau iš lovos ir nuėjau į dušą. Nusimaudžiusi sulaukiau skambučio. Pažiūrėjau. Jade. Greitai atsiliepiau.

- Sveika! - nusišypsojau rageliui.

- Labas! - iš kitos pusės girdėjau jos klyktelėjimą. Nusijuokiau. - Noriu susitikti.. - suburbėjo ji. - Turiu tave su kai kuo supažindinti.

- Jėzau, vienos pažintys šiomis dienomis,- nusijuokiau.

- Na, ir kokios?

- Papasakosiu, kai susitiksim. Greenwich parke už pusvalandžio, ok?

- Ok.

Padėjau ragelį, ir apsirengiau. Šiek tiek pasidažiau. Nulėkiau į apačią, užsiaviau batelius ir pasiėmiau rankinę. Parašiau raštelį Emilei, kad išėjau su Jade. Išlėkiau iš namų. Nuėjau iki Greenwich parko, o ten jau stovėjo Jade, su kažkokiu vaikinu. Pribėgau prie jos ir apkabinau.

- Jade! - sušukau. 

- Ella! - nusijuokė ji. Stovėjom apsikabinusios gal dvi minutes, tada atsitraukėm. 

- Kas jis? - tyliai paklausiau Jadės, bet buvo akivaizdu, kad jis girdėjo. 

- Gerai. Sufleracija,- nusijuokė. - Perrie vaikiną žinai?

- Šiaip aš jo niekada nemačiau, bet kažkoks Zajanas.

- Zayn,- nusikvatojo ji. Aš irgi. - Nu gerai. Tai jis turi tą grupę, One Direction. Ir.. O. Emilės dievą žinai?

- Nu. 

- Tai čia tos grupės narys. Hario draugas Liam

- Buvo labai sunku tiesiai pasakyt? Ir ko jį čia atsivedei? - nusijuokiau. 

- Šiaip,- gūžtelėjo pečiais.

- Aaa, tai jūs..

- Ne, mes ne pora,- pertraukė mane Jade. Susižvalgėm, ir nusijuokėm. O tas Liam žiūrėjo į mus nieko nesuprasdamas.

- Gerai, tai gana nejauku.

- Žinau..

Sukikenau pažiūrėjusi į tą Liam. Jis nuleido akis. Buvo miela.

- Taigi kokios dar naujos pažintys? - paklausė Jade. 

- Gal ne šiandien. Susipažinsiu su Liam,- nusišypsojau. Ji linktelėjo. Mes nuėjome atsisėsti ant suoliuko. Padaviau Liam'ui ranką.

- Aš Ella,- nusišypsojo. Jis taip pat. Paspaudė ranką. 

- Malonu, aš Liam. 

- Man 19-ka metų.

- Man taip pat! - sušuko. Nusišypsojau. Nežinau kodėl, bet jaučiau kažkokią trauką jam. Na ką aš čia šneku. Staiga Jadei paskambino. Ji atsikalbinėjo, bet pokalbiui pasibaigus atsiduso ir pasakė:

- Perrie kviečia. Repeticija.

Apkabinau ją.

- Sėkmės. Iki,- nusišypsojau, ir ji nuėjo. Likome vieni su Liam. Kartais, kai į jį pažiūrėdavau, pagaudavau jo žvilgsnį įsmeigtą į mane. Jis įsidrąsino kalbėti pirmas. Kalbėjome apie viską, regis, visai nereikšmingomis temomis, bet taip daugiau sužinojome apie vienas kitą. Liam mielas ir malonus žmogus. O galvojau, kad toje grupėje visi pasipūtę.  Praėjus kelioms valandoms atsistojau nuo suoliuko. Liam taip pat.

- Tu tikriausiai jau nori eiti,- jis atspėjo mano mintis, bet tuo pačiu jo balse jaučiau.. nusivylimą? Ar taip gali būti? 

- Na, jau temsta,- nusišypsojau. - Tai.. iki.

- Palauk,- jis pačiupo man už riešo, ir atsuko į save. Mes žiūrėjom į vienas kitą, ir jis tiesiog mane apkabino. 

- Štai mano numeris,- nusišypsojo. Pasiėmiau lapuką, ir nusišypsojau, taip pat, kaip ir jis.

- Iki,- dabar tai buvo galutinis žodis.

- Iki pasimatymo,- pabrėžė pastarąjį žodį, ir nuėjo. Likau stovėti pilna džiaugsmo, nors nežinojau, kodėl džiaugiuosi, ir ką Liam daro man.

1 dalis

Mane pažadino šviesūs saulės spindulėliai ir garsi muzika Emilės kambaryje. Pasirąžiau, ir išlipau iš lovos. Nuėjau į dušą ir šiek tiek apsiprausiau. Apsivilkau paprasta suknele. Pasišukavau. Nuėjau pas Emilę. 

- Labas rytas,- nusižiovavau atsisėdusi prie jos ant lovos. Ji atsisuko ir išsišiepė.

- Labas, labas, miegale.

Nusijuokiau. 

- Gali pritildyt? - parodžiau į kompiuterį, kur jos dievas Harry Styles dainavo dainą "Isn't she lovely". 

- Bet ..

- Greičiau tik,- nusijuokiau, o ji, kažką burbėdama pritildė. 

- Tai kaip miegojai? - paklausiau.

- Gerai.. - nusišypsojo. - O tu?

- Puikiai.

- Gal einam į miestą? Nesinori tokią gražią dieną būti namie,- parodžiau į langą, už kurio švietė skaisti saulė, ir pūtė švelnus pavasario vėjas. 

- Puiki idėja! - pašoko ji, išjungė kompiuterį ir nubėgo užsidėti batelių. Nusišypsojau pati sau, ir nuėjau paskui ją. Apsiaviau basutes, ir mes išėjome. Buvo gera vaikščioti po parką, kur žaliuoja žolė ir žydi gražios gėlės. Bet staiga Emilė sustojo, ir pradėjo žiūrėti tik į vieną tašką. 

- Kas nutiko? - susirūpinau. Ji bedė pirštu į vieną suoliuką. Ten sedėjo.. Taylor Swift?! Labai apsidžiaugiau. 

- Palauk manęs čia,- vos tvardžiau balsą. Ji virė iš pykčio. Na, juk ji jos nekenčia. Sukikenau, ir patraukiau link to suoliuko. 

- Labas,- prisėdau šalia. Stengiausi elgtis paprastai. Mačiau, kad ji liūdi. - Gal kas nutiko?

Ji atsisuko. Tada vėl nudelbė akis į žemę.

- Tiesą sakant.. nežinau, ar gerai padarysiu, tau papasakodama,- pagaliau ji prabilo.

- Nebijok, niekam nesakysiu. - bandžiau ją paguosti. 

- Na, tu žinai kas aš esu? - ji atsuko savo veidą. Mačiau, kaip iš jos akių nuriedėjo ašara. 

- Žinau,- linktelėjau. - Visi tave žino.

- Visi manęs taip nekenčia.. - pratrūko ji. 

- Kas atsitiko? - susiraukiau. 

- Viskas dėl to, kad susitikinėjau su Hariu.. Na, tu žinai grupę One Direction? - ji vėl atsisuko.

- Mano draugė fanė. 

- Tai  va.. Supranti, viskas ne taip, kaip parašyta spaudoje. Visi mano, kad aš tiesiog žiurkė, be širdies ir be jausmų. Kuri rašo dainas savo buvusiems, lyg neturėdama ką veikti. Kuri skaudina kiekvieną pasitaikiusį. Bet taip nėra. Tiesiog manęs niekas nemyli. Aš maniau, kad Haris mane mylėjo, mane suprato. Bet.. taip nebuvo. O mano daina nebuvo skirta jam.. nė viena daina nebuvo skirta mano vaikinams.. tiesiog.. savo dainose pasakoju apie skaudžią meilės patirtį. Visos One Direction fanės nieko man nesakė, prieš tai, po kol pradėjau susitikinėti su jų dievu. Bet.. kai pasirodė, kad jis manęs nemyli, aš kuo greičiau stengiausi pabėgti nuo jo, kad manęs vėl neįskaudintų. Žinoma, įskaudino.. Tai ir žiauriausia.. niekas manęs iš tiesų nemylėjo, nemyli ir nemylės. - jai iš po akių kaip pašėlusios riedėjo ašaros. - Tikriausiai tai atrodo kvaila, tiesa? Sėdžiu su nepažįstama mergina, ir verkiu jai ant peties, nors jai visiškai neįdomu. Bet aš neturiu kam kitam išsipasakoti.. muzika buvo visas mano gyvenimas, ir dabar net mano fanai nuo manęs nusisukinėja.. 

Įsidrąsinau ją apkabinti. 

- Viskas bus gerai.. žinau, kad tu manęs visiškai nepažįsti, bet.. štai, imk, tai mano numeris. Gali skambinti, aš tau visada padėsiu.

- Gal tu tapsi mano drauge.. - šyptelėjo ji. - Tikra drauge,- pabrėžė žodį tikra. 

Nusišypsojau, ir pakilau nuo suoliuko. Žinojau, kad dabar parašo prašyti būtų, ir bus nei šis nei tas. Nuėjau atgal pas Emilę, ji tiesiog žiūrėjo į Taylor.

- Kas ten buvo? - susiraukė pamačiusi mane. 

- Tau neverta jos niekinti ir gniuždyti. Ji ir taip jau sugniuždyta,- pasakiau, ir patraukiau link namų. Emilė tiesiog stovėjo vietoje.

- Taigi, tu tikėsi pasipūtusia žvaigžde, kurios net nepažįsti, o ne manimi, savo geriausia drauge, kurią pažįsti nuo mažens? - sušuko. Atsisukau. Taip, buvo be galo sunku palikti draugę. Geriausią draugę. Apsisukau, ir nuėjau pas ją. 

- Ach Emile.. viskas labai sunku,- apkabinau ją. Ji priėmė mano apsikabinimą.

- Suprantu. Tu turi teisę tikėti tuo, kuo nori tikėti. - ji atsitraukė ir nusišypsojo. Aš taip pat. Mes abi, besikalbėdamos nuėjome namo.

Štai kokia turi būti geriausia draugė. Ta kuri supranta, bet ir pavydi. Tikra draugė. Emilė Fobnes.

----

Patiko? :) Labai stengiausi, tikiuosi, kad patiko.